Periodiškas vadovybės kilimas ir kritimas vyksta potvyniais. Jie atsiranda maždaug kas 24 valandas. Juos sukelia mėnulio ir saulės gravitacinė trauka Žemės vandenynuose. Saulės gravitacinė trauka, nors ir didesnė nei Mėnulio, turi mažesnį poveikį potvyniams dėl atstumo nuo Žemės. Kita vertus, tai, kad Mėnulis yra arčiau Žemės, turi didesnį poveikį potvyniams. Todėl potvyniai ir mėnulis turi gana svarbų ryšį.
Šiame straipsnyje mes jums papasakosime viską, ką reikia žinoti apie potvynius ir mėnulį bei jų poveikį jūrai.
Potvyniai ir mėnulis
Kai Žemė sukasi, gravitacinė jėga traukia vandenį link Mėnulio pusės, sukeldama potvynį. Tuo pat metu priešingoje Žemės pusėje esantis vanduo taip pat nušluojamas, sukeldamas dar vieną potvynį. Kai vanduo nuslūgsta, įvyksta atoslūgis.
Potvyniai yra reguliarūs vandenyno lygio svyravimai, kuriuos sukelia Saulės ir Mėnulio gravitacinė trauka Žemės atžvilgiu. Šis faktas sukelia milžiniškų vandens masių migraciją per Žemės paviršių, nes jas veikia šalia mūsų esantys dangaus kūnai. Mėnulio gravitacinė trauka yra maždaug 2–3 kartus galingesnė nei Saulės, nes Mėnulis yra daug arčiau Žemės.
Potvyniai formuojasi giliai vandenynuose, todėl jų poveikis plinta į išorę ir paveikia viso pasaulio pakrantes, todėl jūra atoslūgiai ir tėkmės. Vandenynuose yra didžiulės vandens masės, kurios juda dėl gravitacijos.
Vandens judėjimas pakrantės link yra žinomas kaip „tėkmė“, o vanduo, grįžtantis į jūrą dėl Saulės ir daugiausia Mėnulio gravitacinės traukos, vadinamas „atoslūgiu“. Šis nuolatinis vandens judėjimo ciklas sukuria tai, ką mes vadiname potvyniais, tai yra nuolatinis vandens atėjimas ir tekėjimas pakrantėse. Šis ciklas kiekvieną dieną sukuria du potvynius ir du atoslūgius, sukeldami du vandens srautus į pakrantę ir du vandens atoslūgius į jūrą. Galiausiai vandens atoslūgiai ir tėkmė yra pagrindinė potvynių ir atoslūgių varomoji jėga.
Niutonas, potvyniai ir mėnulis
Izaoko Niutono indėlis į mokslą yra plačiai pripažįstamas, o jo darbai gravitacijos ir potvynių mokslo srityje yra ypač svarbūs. Novatoriškos Niutono gravitacijos teorijos ne tik sudarė šiuolaikinės fizikos pagrindą, bet ir padėjo suprasti Saulės sistemos ir dangaus judėjimo mechaniką. Jo studijos potvynių ir atoslūgių mokslo srityje, kurios nagrinėjo sudėtingą Mėnulio ir Žemės vandenynų sąveiką, leido įgyti naujų įžvalgų apie potvynių ir atoslūgių elgesį ir jų modelius. Niutono darbai iki šių dienų išlieka pagrindine mokslo žinių dalimi.
Potvynių ir atoslūgių paaiškinimas slypi Niutono dėsnių nustatytais principais. Gravitacinės traukos tarp Žemės, Saulės ir Mėnulio dėsnis daugiausia grindžiamas gravitacijos jėga. Niutonas teigė, kad trauka tarp dviejų objektų yra proporcinga jų masei ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui.
Kitaip tariant, gravitacinis potraukis tarp dviejų objektų yra stipresnis, kai jų masė didesnė ir kai jie yra arčiau. Mėnulio kelias aplink Žemę yra elipsės formos, kaip ir mūsų orbita aplink Saulę yra elipsės formos. Kalbant apie Mėnulį, į jį nukreipta Žemės pusė patiria stipresnę gravitacinę trauką, nes ji yra arti palydovo.
Dėl to į jį patenka daug vandens, dėl ko kyla potvyniai. Priešingai, priešinga pusė patiria silpnesnę gravitacinę trauką dėl Žemės išcentrinės jėgos Mėnulio atžvilgiu, todėl potvynis yra mažesnis.
Naudojant Niutono formulę, svarbu pripažinti, kad atstumas vaidina didesnį vaidmenį nei masė apskaičiuojant gravitacinę jėgą tarp dviejų kūnų. Dėl to Mėnulio traukos jėga yra 2–3 kartus didesnė nei Saulės, nepaisant pastarosios didesnio dydžio. Todėl Mėnulio potvyniai pasižymi didesniu stiprumu, palyginti su saulės potvyniais.
Atoslūgis ir atoslūgis
Potvynių ir atoslūgių reiškinys yra natūralus reiškinys, atsirandantis dėl mėnulio ir saulės gravitacinio traukos Žemės vandenynuose. Atoslūgio metu vandens lygis yra aukščiausiame taške, o atoslūgio metu – žemiausiame taške. Šis modelis Jis yra cikliškas ir vyksta du kartus per dieną, maždaug šešios valandos tarp kiekvieno potvynio ir atoslūgio. Tai yra esminis pakrančių ekosistemų aspektas ir atlieka lemiamą vaidmenį reguliuojant jūrų gyvybę ir pakrančių eroziją.
Aukščiausias taškas, kurį pasiekia jūra, yra žinomas kaip potvynis. Tai vyksta du kartus per dieną su 12 valandų ir 25 minučių intervalu tarp kiekvieno pasirodymo. Atoslūgis arba žemiausis taškas, kurį pasiekia jūra, taip pat vyksta du kartus per dieną, tokiu pačiu laiko intervalu kaip ir potvynis. Pusė potvynio laikotarpio trukmė, ty laiko tarpas tarp potvynio ir atoslūgio, Tai yra 6 valandos, 12 minučių ir 30 sekundžių. Dėl to potvynis keičiasi kiekvieną dieną maždaug 50 minučių.
Surf mokyklos yra pagrįstos atskaitos taškas, kuris trunka apie 45–50 minučių, nustatant kitos dienos banglenčių kursų laiką. Šis metodas naudojamas, nes kiekviename paplūdimyje yra idealus potvynių taškas banglenčių sportui. Nardytojai turėtų žinoti, kada kyla potvynis ir kada prasideda vandens „atoslūgis“, nes vandenyno jėga gali juos įtempti į gilesnį vandenį. Todėl rekomenduojama nardyti per atoslūgį. Be to, atoslūgis yra tinkamas metas daugeliui meškeriotojų žvejoti, ypač pavasario potvynių laikotarpiu.
Tikiuosi, kad naudodamiesi šia informacija galėsite daugiau sužinoti apie potvynius ir mėnulį.