Vidutinei pasaulio temperatūrai kylant dėl visuotinio atšilimo, manoma, kad daugelyje planetos regionų sausros dažnės ir stiprės. Tai rodo naujas tyrimas sausumos ekosistemoms atsigauti reikia daugiau laiko nei buvo dvidešimtame amžiuje.
Padidėjus vidutinei planetos temperatūrai ekosistemos gali ne visiškai atsigauti. Tai sukeltų medžių žūtį ir dėl to padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.
Po sausros
Christopherio Schwalmio iš Woods Hole tyrimų centro Falmouth mieste (Masačusetse, JAV) ir Josho Fisherio iš NASA toje pačioje šalyje išmatavo sveikimo laiką po sausrų įvairiuose pasaulio regionuose. Norėdami tai išmatuoti, buvo naudojamos klimato modelių projekcijos ir matavimai iš žemės.
Tyrimo išvada yra ta po sausros beveik visoms sausumos vietoms atsigauti reikia vis ilgiau. Yra du regionai, kurie yra ypač pažeidžiami šio reiškinio. Tai yra tropikų ir aukštų šiaurinių platumų rajonas. Šiose dviejose vietovėse atsigavimo laikas po sausros buvo daug ilgesnis nei kitose.
Iš kosmoso galite pakartotinai pamatyti visus planetos miškus ir kitas ekosistemas, kurias sausros ištinka. Didėjant vidutinei planetos temperatūrai, sausros tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės.
Duomenys apie ateitį
Kosminėje erdvėje surinkti duomenys leidžia patikrinti tas praeities ir dabartinio klimato simuliacijas, kurios savo ruožtu padeda sumažinti būsimų klimato projekcijų neapibrėžtumą.
Laikas, kurio reikia ekosistemai atsigauti, yra esminis parametras, kad būtų galima įvertinti tos pačios išlikimo ekstremaliose situacijose galimybę. Tai taip pat padeda žinoti, kas tai yra riba, kur medžiai pradeda mirti dėl vandens trūkumo.
Trumpesni laikotarpiai tarp sausrų kartu su ilgesniu atsigavimo laiku gali sukelti medžių plitimą, o tai sumažina paveiktų sausumos teritorijų gebėjimą absorbuoti atmosferos anglį.