Klimato zonos Žemėje

Mums pasisekė gyventi pasaulyje, kuriame egzistuoja daugybė gyvybės formų. Gyvūnai ir augalai, kurie sugyvena geriausiu įmanomu būdu: papildo vienas kitą, padeda vienas kitam, nors ir beveik to nežinodami, kad visi kaip rūšis galėtų ir toliau egzistuoti.

Mes esame skolingi pačiai planetai. Geoido formos saulės spinduliai nevienodai pasiekia visą paviršių, todėl prisitaikymo strategijos yra unikalios kiekvienai gyvai būtybei. Kodėl? Kodėl Žemės klimato zonos turi savo ypatybes.

Saulės spindulių poveikis Žemei

Prieš pereidami prie nagrinėjamos temos, pirmiausia paaiškinkime, kokį poveikį saulės spinduliai daro mūsų planetai ir kaip jie atkeliauja.

Žemės judesiai

Žemė yra uolėta planeta, kuri, kaip žinome, yra nuolatinis judėjimas. Bet tai ne visada tas pats, iš tikrųjų nustatomi keturi tipai:

Rotacija

Kiekvieną dieną (tiksliau sakant, kas 23 valandas ir 56 minutes) Žemė sukasi savo ašimi Vakarų-Rytų kryptimi. Tai labiausiai pastebime, nes skirtumas nuo dienos iki nakties yra didžiulis.

Vertimas

Kas 365 dienas, 5 valandas ir 57 minutes planeta vieną kartą apeina Saulę. Tačiau per tą laiką yra 4 dienos, kurios bus labai ypatingos:

• Kovo 21 d .: tai pavasario lygiadienis šiauriniame pusrutulyje, o rudens lygiadienis pietiniame pusrutulyje.
• 22 birželis: Šiauriniame pusrutulyje yra vasaros saulėgrįža, pietų pusrutulyje - žiemos. Šią dieną Žemė pasieks maksimalų atstumą nuo saulės, todėl ji vadinama afeliu.
• Rugsėjo 23: tai yra rudens lygiadienis šiauriniame pusrutulyje ir pavasario lygiadienis pietiniame pusrutulyje.
• Gruodžio 22 d.: Tai žiemos saulėgrįža šiaurės pusrutulyje, o vasaros saulėgrįža pietų pusrutulyje. Šią dieną Žemė pasieks maksimalų artumą prie karališkosios žvaigždės, todėl ji yra vadinama periheliu.

Precesija

Planeta, kurioje gyvename, yra netaisyklingos formos elipsoidas, kurį deformuoja žvaigždės karaliaus, mėnulio ir, nors ir kiek mažiau, planetų gravitacinė trauka. Tai sukelia verčiasi judėdamas ant savo ašies labai lėtai, beveik nepastebimai vadinamas „lygiadienių precesija“. Dėl jų dangaus poliaus padėtis per amžius keičiasi.

Mityba

Tai Žemės ašies judėjimas pirmyn ir atgal. Kadangi jis nėra sferinis, Mėnulio trauka ant pusiaujo iškilumo sukelia šį judėjimą.

Kaip saulės spinduliai pasiekia Žemę?

Kadangi planeta yra daugiau ar mažiau sferinė ir atsižvelgiant į jos judesius dienomis ir mėnesiais, saulės spinduliai pasiekia ne visas Žemės rutulio dalis vienodu intensyvumu. Tiesą sakant, kuo toliau teritorija yra nuo žvaigždžių karaliaus ir kuo arčiau Žemės ašigalių, tuo mažiau spinduliai bus. Atsižvelgiant į tai, atsirado skirtingos klimato zonos.

Klimato zonos

Klimatą lemia meteorologiniai parametrai, tokie kaip temperatūra, drėgmė, slėgis, vėjas ir krituliai. Jei atsižvelgsime tik į temperatūrą, apibrėžtos sritys gaunamos pagal skirtingas klasifikavimo sistemas. Pavyzdžiui, Köppen sistemoje, atsižvelgiant į kiekvieno sezono temperatūrą, išskiriamos šešios klimato zonos:

Atogrąžų zona

Šios sritys turi a tropinis klimatas, kuris yra tarptropinėje zonoje nuo 25º šiaurės platumos iki 25º pietų platumos. Vidutinė temperatūra visada yra aukštesnė nei 18ºC. Tai nereiškia, kad šalnos negali atsirasti, nes jos būna aukštuose kalnuose, o kartais ir dykumose; tačiau vidutinė temperatūra yra aukšta.

Šis oras Taip yra dėl saulės spindulių kritimo kampo, kuris atsiranda šiuose regionuose. Jie atvyksta beveik statmenai, dėl to temperatūra būna aukšta, o paros svyravimai taip pat labai dideli. Be to, reikia pasakyti, kad pusiaujas yra ten, kur šalti vieno pusrutulio vėjai susitinka su šiltais kito vėjais, todėl susidaro pastovaus žemo slėgio būsena, vadinama intertropinės konvergencijos zona, todėl didelę laiko dalį jis nuolat lyja. metų.

Subtropinė zona

Šiose vietovėse vyrauja subtropinis klimatas, kuris yra vietovėse šalia vėžio ir Ožiaragio atogrąžų, tokiose vietose kaip Naujasis Orleanas, Honkongas, Sevilija, San Paulas, Montevidėjas ar Kanarų salos (Ispanija).

Vidutinė metinė temperatūra nenukrinta žemiau 18ºC, o šalčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo 18 iki 6ºC. Gali pasireikšti šiek tiek šalnų, tačiau tai nėra įprasta.

Vidutinio klimato zona

Šioje vietovėje vyrauja vidutinio klimato klimatas, kuris yra aukštesnėse vietovėse, kur temperatūra yra vėsesnė nei žemesnėse vietose toje pačioje platumoje. Šilčiausiais mėnesiais vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 10ºC, šaltaisiais –3–18ºC.

Yra keturi gerai apibrėžti metų laikai: pavasaris, kurio temperatūra didėja bėgant dienoms, vasara, kai temperatūra labai aukšta, ruduo, kai temperatūra mažėja bėgant dienoms, ir žiema, kai gali atsirasti šalnos.

Subpolinė zona

Šioje srityje vyrauja subpolinis klimatas, žinomas kaip subarktinis arba subpolinis. Jis yra tarp 50–70 laipsnių platumos, kaip ir didžiojoje Sibiro dalyje, šiaurinėje Kinijos dalyje, didžiojoje Kanados dalyje arba didžiojoje Hokaido dalyje (Japonija).

Temperatūra gali nukristi iki -40 ºC, o vasarą, kuris trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, viršyti 30 ºC.. Vidutinė temperatūra yra 10ºC.

Tundros zona

Šioje vietovėje vyrauja tundros arba Alpių klimatas. Jis randamas Sibire, Aliaskoje, Kanados šiaurėje, Grenlandijos pietuose, Arkties Europos pakrantėje, kraštutinėje pietinėje Čilės ir Argentinos dalyje bei kai kuriose šiaurės Antarktidos vietose.

Jei kalbėsime apie temperatūrą, vidutinis žiemos minimumas yra –15ºC, o trumpomis vasaromis jie gali svyruoti nuo 0 iki 15ºC.

Frigidinė zona

Šioje srityje yra a ledyninis klimatas, ir yra Arktyje ir Antarktidoje. Klimatas šiose vietose yra labai šaltas, ypač Antarktidoje, kur užfiksuota -93,2ºC temperatūra kadangi saulės spinduliai atkeliauja labai mažai.

Ir tai mes baigėme. Tikimės, kad tai jus domino. 🙂