Abu reiškiniai labai keičia klimatą. Sausros kai kuriose vietose tampa vis ekstremalesnės, o liūtys daro niokojimą kitose Žemės rutulio vietose, jau nekalbant apie vis dažnesnius ekstremalių oro reiškinių atvejus, kai teoriškai jų neįvyks.
Nevyriausybinė organizacija „Oxfam“ tai perspėjo klimato kaita, o „El Niño“ badaus 10 milijonų žmonių.
Žmonija be žemės ūkio negali išgyventi, tačiau žemės ūkį, visiškai priklausomą nuo klimato, sunku kontroliuoti. Jei nelyja pakankamai lietaus, viso sezono metu nebus vandens pasėliams laistyti, ir tai sukels daug žmonių badauja. Be to, kultūrinio maisto kaina žymiai padidės, nes vis sunkiau bus prieiti prie brangaus skysčio, kuris turi išlaikyti augalus gyvus.
Pavyzdžiui kukurūzų derlius Zimbabvėje yra 35% mažesnis už vidutinįO blogiausia dar neatėjo, nes iki kitų metų vasario Malavyje bus 2 milijonai žmonių, kuriems bus sunku susirasti maisto. Kita vertus, Etiopijoje jie bus 4 milijono žmonių, kuriems reikės pagalbos… Šiais 2015 m. Padėtis kelia nerimą.
Bet sunkumų turi ne tik Afrikos žemynas, bet ir Centrinė Amerika, pavyzdžiui, Hondūras ar Gvatemala. Žemės įdirbimo laukai yra visiškai ar iš dalies prarasti kaip sausros pasekmė.
2014-ieji įėjo į istoriją dėl to, kad buvo vieni šilčiausių; tačiau 2015 m. gerokai viršys praėjusių metų rekordus. Tiek to jau buvo už 2003 m.
Dėl padidėjusios temperatūros „El Niño“ reiškinys yra vis labiau nenuspėjamas, todėl daugiau nei tikėtina, kad 2016 m. padariniai bus dar didesni.
Pamatysime, kaip bus pateikti metai.