Klimato kaitos padariniai pražūtingi tūkstančiams gyvūnų ir augalų rūšių visoje planetoje. Tokiu atveju mes persikeliame atgal į šiaurės rytų Australiją, kad pamatytume kenčiantį Didįjį barjerinį rifą dar vienas masinis baltinimas antrus metus iš eilės.
Jei tai tęsis, kas nutiks koralų rifams?
Didysis barjerinis rifas
Didysis barjerinis rifas yra maždaug 2.300 kilometrų ilgio ekosistema, kurią UNESCO paskelbė pasaulio paveldo objektu. Balinimą lemia dėl klimato pokyčių kylanti temperatūra jūros vandenyse.
Dar per anksti žinoti, ar jo pražūtingas poveikis bus panašus į praėjusių metų balinimą, laikytą blogiausiu Didžiajame barjeriniame rife, kur panašūs atvejai įvyko 1998 ir 2002 m.
Nebesvarbu, ar šis įvykis yra toks pat blogas ar blogesnis už ankstesnį, svarbu tik tai, kad pasaulio klimatas keičiasi ir ekstremalius įvykius dažniau atneša į Didįjį barjerinį rifą.
Koralų mirtis
Praėjusių metų balinimas dėl klimato kaitos išnaikino 22% koralų visoje 2.300 kilometrų ilgio ekosistemoje. Koralai turi ypatingą simbiotinį ryšį su mikroskopiniais dumbliais, vadinamais zooxanthallae, kurie aprūpina savo šeimininkus deguonimi ir dalimi organinių junginių, kuriuos jie gamina fotosintezės būdu.
Keičiantis klimatui ir kylant temperatūrai, juos patiria aplinkos stresas, todėl daugelis koralų masiškai išstumia savo zooxanthallae, o koralų polipai lieka be pigmentacijos. Kadangi jie neturi pigmentacijos, jie atrodo beveik skaidrūs ant gyvūno griaučių.
Kasmet dėl klimato pokyčių miršta tūkstančiai koralų ir tokiu greičiu, kaip mes ir toliau teršiame, jūrų ir vandenynų temperatūra nenustos kilti.